Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija
Lietuvos centras prie Lietuvos Respublikos ambasados
Lenkijos Respublikoje suorganizavo

 

LIETUVIŲ LIAUDIES
MENO PARODĄ
ATVELYKIO PROGA

 

Parodos kuratorės: Ramutė Kraujalienė, Alesia Rynkevič

Parodą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Parodos organizatoriai:

Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija - Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija
Vytenio g. 13, Vilnius, tel. (8-5) 2339509, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., www.vilniaustautodaile.lt

Lietuvos centras prie Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje

Organizatorzy wystawy:

Litewskie Centrum przy Ambasadzie Republiki Litewskiej w Rzeczypospolitej Polskiej
Al. Ujazdowskie 12, tel. (022) 696 72 60, www.lietuva.pl, 00-478

 



Paprastai jis vadinamas Atvelykiu, o Žemaitijoje dar Velykėlėmis, Mažosiomis Velykėlėmis, Vidurio ir Šiaurės Rytų Lietuvoje – Vaikų Velykomis, Puvočiuose – „pravadna nedėlia“.

Iki Atvelykio išlaikydavo keletą velykinių margučių arba naujai virdavo vaikams, neretai dažydavo visus per savaitę sudėtus kiaušinius. Kitos šeimininkės juos dažydavo tais pačiais dažais, kurie buvo likę nuo Velykų arba ir visai nedažydavo. Per Atvelykį dažniausiai pabaigdavo Velykų valgius arba vėl ruošdavo tokius pat kaip ir per Velykas. Žemaičiai per Atvelykį kepdavo kiaušinienę. Šią dieną kiaušinius dauždavo tik vaikai – tai jų Velykos. Krikšto motina turėdavo iki Atvelykio suspėti aplankyti savo
krikštavaikius.

 

Moterys šį sekmadienį susieidavo pasišnekėti įvairiausiais reikalais, tardavosi dėl audinių, jų raštų, skolindavosi įvairius reikmenis. Visoje Lietuvoje tikėta, kad šią dieną negalima dirbti lauko darbų, t. y. arti ir akėti, nes, jeigu dirbsi, vasarą kruša išmuš javus. Atvelykis – paskutinė poilsio diena prieš ilgus ir sunkius laukų darbus.

 

Pagal krikščionybę, Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Apaštalas Tomas negalėjo kartu su kitais apaštalais dalyvauti Velykų įvykiuose ir tuo netikėjo, todėl Velykos jam buvo tarsi atnaujintos. Atvelykis jam buvo „vietoje Velykų“.

 

 

Apaštalui Jonui, kuris įtikėjo pirmasis, tereikėjo išvysti numestas drobules, Petrui – susitikti su Jėzumi vienam, Marijai – būti pavadintai vardu, o Tomui – įkišti pirštą į Jėzaus žaizdų vietą, paliesti Viešpatį. Tomo sekmadienis yra Velykų atnaujinimas tiems, kurie Velykų švęsti negalėjo bei užtikrinimas, kad Viešpats žino, ko žmogui labiausiai reikia – kad jis nebebūtų netikintis, bet būtų tikintis...

PARODOS DALYVIAI

Audimas
Palmira Damijonaitienė
Eleonora Glinskienė
Matilda Jucienė
Aldona Kraujalienė
Monika Kriukelienė
Aldona Mickuvienė
Janina Mykolaitytė
Ismena Šližienė
Zofija Valiukevičienė

 

Mezgimas
Angelė Stasė Bareikienė
Birutė Boreišienė
Janina Čekelienė
Teresė Sabaliauskienė
Lilija Simonavičiūtė
Raisa Valdajevaitė
Zofija Valiukevičienė
Ramutė Žiagūnienė

 

Vitražas
Olegas Olšauskas

 

Užgavėnių kaukės
Jurijus Ivanilovas
Algirdas Juškevičius
Pranas Petronis
Januaris Puškorius

Medžio dirbiniai
Jonas Bugailiškis
Julijanas Gridziuška
Michal Jankovski
Romas Kulpavičius
Jonas Matelionis
Vitalis Valiukevičius
Algirdas Verseckas

 

Pynimas
Vida Povilenskienė
Eligijus Rimkus

Karpiniai, grafika
Danutė Aleknienė
Antanas Bražėnas
Odeta Bražėnienė
Julija Daniliauskienė
Laimutė Fedosejeva
Irena Katinauskienė
Klaidas Navickas
Laima Skipitienė
Vaida Svigarienė
Vitalija Vireliūnaitė

 

Kalvystė
Evaldas Kapčius
Gediminas Umbrasas

Juvelyrika
Elvyra Budrikienė
Julijanas Gridziuška
Milda Gutauskienė
Vytautas Paukštys

 

Margučiai
Marija Banikonienė
Odeta Bražėnienė
Nijolė Jurėnienė
Adelija Mickuvienė

 

Keramika
Eugenijus Paukštė
Mindaugas Rutkauskas
Vilma Šeduikienė
Kęstutis Šeduikis
Vytautas Valiušis
Vygantas Vasaitis
Eglė Zulonaitė Paukštienė

 

Oda
Mindaugas Paknys

 

Skiautiniai
Birutė Mickevičienė

 

Verbos
Agata Granicka
Leokadija Šalkovska


 

Daugiau apie parodą

Komentuokite

0
taisyklėmis ir sąlygomis.
  • Komentarų nerasta
Sukurta Komento