2010.12.16 Prisiminti senoviniai advento papročiai, pasidžiaugta nuostabiais karpiniais

Ignalinos kultūros ir sporto centro Etninės ir muziejinės veiklos skyriuje gruodžio 15 d. vyko advento vakaras ir karpinių parodos pristatymas.
Advento vakarą tarmiškai pradėjo etnografė Sigutė Mudinienė: ,,Sveiki gyvi, mieli sveteliai, devintų rozalį Advento ratų su Čiulbuti sukantys. Suvejom visi pasbūt, trumpam išsukt iš darbų, rūpestelių rato, i grįžtie šimtu metelių ameš i porų šimtelių atgal, praston kaimiškon trobelan, tumsian žiemos vakari. Visur tyku, tik už lungo vėjas ūžia...“

Užgesinus šviesą visi susėdo prie advento vainiko. Degančių žvakių šviesoje buvo prisiminti senieji advento papročiai. Pasakota, kaip advento žvakės degintos Adutiškio krašte. Tėvas išskobdavo į luotelį panašią žvakidę, ją pripildavo avižų, įstatydavo keturias žvakeles. Kiekvieną sekmadienį per vakarienę uždegdavo vis naują žvakę, manydami, kad taip padeda saulelei sugrįžti ir Jėzuliui gimti.

Atėjusieji klausėsi ir patys pritarė jau žinomoms ir naujai išgirstoms advento giesmėms: „Tu balane, balane", „Oi kieno dvari, leliumoj", „Sodzinau sodi". Netrūko ir burtų, žaidimų bei prietarų: Etnografė gražiai porino: ,,ne cik dainuodavo, vyrai virves tuo čies vijo, balanas drožė, a kortom grojo vienon pirkion suvejį. Kažno a jūs mokėtumėt po virvei nusvyc? Virvių vijimo žaidimas - Aventi moteralės ar jaunos mergelės neverpdavo, sakydavo, kad kundys siūlus sukapas. Nu jau verpc tai kažno, ar katra mokat, ale ar piršteliai un darbo miklūs, tai padaboc galim...“

Vakaro metu pristatyta karpinių meistro Klaido Navicko paroda ,,Senosios lietuvių dievybės“. Šią parodą kviečiama aplankyti iki 2011 metų sausio 6 dienos, nuo pirmadienio bus ir autoriaus knygų!

Surengęs personalines parodas įvairiuose Lietuvos miestuose, rimtas pareigas einantis ir teisininko profesiją turintis vilnietis, kuriantis nuostabius karpinius, savo dieną tarsi suskirsto į dvi dalis: pirmąją atiduoda valstybinei tarnybai, o likusiąją – paskiria kūrybai. Geras ūpas ir įkvėpimas tampa ,,draugais“, o tobuliausiu įrankiu – mažos žirklutės ar aštrus rėžtukas. Manoma, kad trapius karpinių ažūrus geriausiai geba iškarpyti tik moteriškos rankos, tačiau Klaido Navicko darbai tarsi įrodo, kad vyrai taip pat moka būti ir kruopštūs, ir kantrūs, ir, be abejo, tapti tikrais pasirinktos veiklos meistrais. Raseiniuose gimęs tautodailininkas, karpyti pradėjęs nuo 1988 metų, vaizduoja mitologines scenas, legendas, atkartoja dainų ir pasakų motyvus. Jam būdinga savita karpymo maniera ir ėjimas kitų nepramintais takais. K.Navicko nuomone, kiekviena linija, kiekvienas vingis ar simbolis baltame popieriaus lape turi „šnekėti“ apie tai, kuo gyveni, kuo kvėpuoji, ką jauti. Kūryba turi būti dinamiška, kad visą laiką judėtum į priekį ir nenustotum tobulėti.

Pasak menotyrininkės Marijos Kuodienės: "K. Navickas - vienas ryškesnių karpinių menininkų. Jo darbai pasižymi originaliomis temomis, savita vaizdo struktūra, sudėtinga menine plastika, juvelyriška, meistriška technika. Šio unikalaus tautodailininko kūryba verta dėmesio, tyrinėjimo ir pristatymo visuomenei."
parengta pagal Etninės ir muziejinės veiklos skyriaus vadovės Marijos Kirkienės informaciją

Komentuokite

0
taisyklėmis ir sąlygomis.
  • Komentarų nerasta
Sukurta Komento