KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA
Gimiau 1937 m. Tauragėje inžinieriaus statybininko ir tekstilininkės šeimoje. Mama buvo baigusi privačią plataus profilio rankdarbių mokyklą, profesionaliai siuvo, siuvinėjo, nėrė vašeliu. Pirmuosius meninio siuvinėjimo įgūdžius gavau iš mamos, močiutės, kurios vakarais siuvinėdavo ir dainuodavo romansus ir liaudies dainas. 1951 m. baigiau 7 klases Kauno vidurinėje mokykloje ir įstojau į Kauno politechnikumą. 1956 m. buvau paskirta dirbti į Vilnių statybų technine prižiūrėtoja. Dirbdama 1960 m. įstojau į Kauno politechnikos instituto filialą Vilniuje. Baigiau 1966 m. ir įgijau inžinierės statybininkės specialybę. Dirbau projektavimo organizacijose, o į pensiją išėjau jau būdama Lietuvos Kurortų Valdymo Tarybos pirmininko pavaduotoja statybos reikalams. Nuo tada siuvu, siuvinėju, mezgu, neriu, komponuoju puokštes, dekoruoju skrynias, puošiu butelius, pinu juostas, marginu velykinius kiaušinius, fotografuoju, siuvu skiautinius, tapau ant šilko, kuriu rūbus ir aksesuarus „Avelono“ (tirpstančios plėvelės) technika, bandžiau rišti šiaudinius sodus.
1992 m. dalyvavau ,,Burda Moden“ surengtame konkurse ir buvau apdovanota už tautinių elementų pritaikymą modeliuose.
Nuo 1995 m. lankau Trečiojo Amžiaus Universitetą (TAU), nuolat dalyvauju ten rengiamose rankdarbių parodose. 15 metų buvau tautodailės fakulteto seniūnė, o 2015 m. man buvo suteiktas TAU garbės nario vardas.
2003 m. baigiau Vilniaus skiautininkų klubo ,,Urtė“ skiaučių meno ir technikos kursus, esu klubo ,,Skiautinukė“ ir Tautodailininkų sąjungos narė. 2004–2021 m. surengiau 36 autorines parodas Vilniuje, Jonavoje, Švenčionyse, Ukmergėje, ir kt. miestuose. Kelis metus iš eilės dalyvavau tarptautinėse tekstilės skiautinių ir aksesuarų parodose Rygoje „Tekstil mozaika“, savo darbus pristačiau Baltarusijoje bei Lenkijoje, du darbai buvo eksponuoti Dalaso Kultūros ir istorijos muziejuje (JAV), vienas pateko į įdomiausių darbų dešimtuką. Dalyvauju konkursinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. Nuo 2012 m. kuriu skiautinius japonų gyvenimo temomis, pamėgau XVI a. siuvinėjimo šilko juostelėmis techniką.
2008 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas. Dažnai esu kviečiama dalyvauti edukacinėse veiklose, mokau siuvinėti delmonus ir kepurėles. 2015 m. gavau Tautinio paveldo produkto sertifikatą.
Utenos kraštotyros muziejuje surengiau 3 parodas: 2016 m. vyko paroda, skirta mamos atminimui, kurioje buvo eksponuojami ir jos rankdarbiai; 2017 m. – paroda ,,Kryždirbystės motyvai skiautiniuose“; 2018 m. – paroda ,,Kalvių menas tekstilėje“. Paroda „Rytų saulė“ – jau 37-oji.
Namuose kiekviename kampelyje turiu po kokį rankdarbį, juos renkuosi pagal nuotaiką. Tik kai siuvu skiautinius, turiu juos pabaigti vienu ypu – kitų darbų tuo metu daryti negaliu!
Mano gyvenimo kredo gali būti posakis: „Gimimas yra laimė, o gyvenimas – didžiulis džiaugsmas“. Kad ir kas nutiktų, mano nuotaika visada gera – juk iš bet kokios situacijos yra išeitis. O gal atrasti vidinę rimtį ir stiprybę man leidžia kūryba?...