Meniniai karpiniai Lietuvą pasiekė XVI a. Tai buvo mažo formato popieriaus lakšteliai po didikų antspaudais, papuošti vingria barokine linija, ovalo ar rombo kiaurymėmis. Karpiniai itin išpopuliarėjo XIX a. pradž., kai žmonės jais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus, karpytomis užuolaidėlėmis puošdavo langus, indaujas. Tačiau XX a. vid. karpiniai Lietuvoje neteko populiarumo, buvo ant išnykimo ribos.
Tik 1966-aisiais, susikūrus Liaudies meno draugijai (dabar Lietuvos tautodailininkų sąjunga), jos nariai ėmė gaivinti karpinių tradiciją, – beveik po dvidešimties metų į Lietuvą vėl grįžo dėmesys meniniams popieriaus karpiniams. Atgaivinant karpinių meną ypač daug nuveikė Julija Daniliauskienė ir Nijolė Jurėnienė; vėliau labai aktyviai karpinius populiarino Feliksas Marcinkas.
1981 m. Vilniuje buvo surengta I-oji respublikinė popieriaus karpinių paroda, 1990-aisiais – I-oji tarptautinė paroda, kurioje savo darbus pristatė vienuolikos valstybių autoriai. 1995 m. įvyko II-oji tarptautinė paroda; joje buvo pateikta dvidešimt vienos šalies dailininkų kūryba.
Po ilgų dviejų dešimtmečių Vilnius vėl sveikina popieriaus karpinių virtuozus. III-oji tarptautinė paroda eksponuojama net keliose erdvėse: Lietuvos Nacionaliniame muziejuje - ,,Karpinių Kalėdos“, Lietuvos ,,Žinijos“ draugijoje – „Spalvotos karpinių Kalėdos“. Taigi šiandien Vilniuje karaliauja karpiniai: net 138 autorių darbai atstovauja 13 valstybių. Tai įstabūs ir saviti Lietuvos, Lenkijos, Olandijos, Vokietijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Rusijos, Šveicarijos, Italijos, JAV, Kinijos, Japonijos menininkų darbai. Kūriniai, dovanojantys šventinę Šv.Kalėdų ir Naujųjų Metų nuotaiką, įtraukiantys į spalvų ir formų šėlsmą.
Ramutė Kraujalienė
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos ir
Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos pirmininkė