Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto Reklamos ir komunikacijos katedros dėstytojų komanda pagal Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų asociacijos užsakymą  2024 metais atliko kiekybinį tyrimą „Lietuvos rinkos dalyvių požiūris į liaudies meną ir tautinio paveldo meistrų sukurtus produktus“, kurio tikslas buvo – ištirti rinkoje veikiančių kompanijų ir organizacijų požiūrį į liaudies meną ir tautinio paveldo meistrų dirbinius, įvertinant verslo dovanų pirkimo elgseną organizacijoje.
Gauti duomenys pareikalavo patikslinimo, todėl papildomai buvo organizuotas kokybinis tyrimas, kad ištirti suinteresuotų rinkos dalyvių (tautinio paveldo produktų meistrų, verslo dovanų verslo atstovų, valstybės ir asocijuotų institucijų atstovų) požiūrį į liaudies meną ir tautinio paveldo meistrų produktus, bendradarbiavimo galimybes. Diskusija vyko dvejose  sutelktosiose grupėse.
Sutekltųjų grupių diskusijos metu iškilo nemažai problemų išėjusių už tyrimo problemų lauko: glaudesnio visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimo poreikis; kokybiškos informacijos, viešųjų pirkimų organizavimo trukumai; sistemingo valdžios dėmesio tautiniam paveldui nebūvimas. Visų tyrimo dalyvių nuomonė: atliktą darbą, išgrynintas problemas  būtina viešinti, aptarti kartu su  sprendimus priimančiais žmonėmis.
Š.m. kovo 6 dieną Vilniaus kolegijos atsinaujinusiuose rūmuose (Vilnius, Studentų g. 39A, Studijų ir mokslo išteklių centras) vyko vieša diskusija „Tautinio paveldo produktų kūrėjų spindesys ir skurdas“.  Diskusijoje dalyvavo LR Seimo Kultūros komiteto, Lietuvos Etninės kultūros globos tarybos, LR Žemės ūkio ministerijos  ES reikalų ir paramos politikos plėtros skyriaus,  savivaldybių, verslo, tautodailės ir tautinio paveldo meistrų atstovai.

Preliminari diskusijos programa:
13:00 – 13:15 – trumpas tyrimų rezultatų pristatymas
13:15 – 14:15 – diskusija „Tautinio paveldo produktų kūrėjų spindesys ir skurdas“
14:15 – 14:30 – diskusijos apibendrinimas

            Diskusijos moderatorės: Birutė Vaitėnienė (VIKO),  Laimutė Fedosejeva (VIKO, VKTMKB).

Papildoma informacija:
L.Fedosejeva
+370 612 73309
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 
Diskusijos „Tautinio paveldo produktų kūrėjų spindesys ir skurdas“ RAPORTAS

2025 kovo 6 dieną Vilniaus kolegijos Studijų ir mokslo išteklių centre vyko diskusija „Tautinio paveldo produktų kūrėjų spindesys ir skurdas“.

2025 m. gegužės 21 d., šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje vykusioje Tautinių bendrijų dienos minėjimo šventėje, kurią organizavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Renatai Rynkevičiūtei-Jančiauskienei, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narei, tautodailininkei, asociacijos „Verbų aristokratija“ steigėjai ir pirmininkei – buvo įteiktas Tautinių mažumų departamento sidabrinis garbės ženklas „Už nuopelnus“ – už ilgametį indėlį į Lietuvos tautinių mažumų kultūros stiprinimą, Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijų išsaugojimą ir tęstinumą, šio paveldo perdavimą jaunajai kartai, taip pat už aktyvią visuomeninę ir švietėjišką veiklą.

Daugiau

     Molėtų krašte vis sistemingiau puoselėjamas siuvinėjimas – senasis lietuvių nematerialaus kultūros paveldo amatas, kai kūrybos procese atrandamos siuvinėjimo paslaptys ir sukuriami unikalūs įvairios paskirties darbai.

      Besibaigiant 2023 m. tradicinio siuvinėjimo stovyklai „Žaliasis laumžirgis“ nuspręsta, kad XXVI-oji stovykla bus skirta „terbai“ – maišeliui, krepšiui – siuvinys tapo aktualus išaugus susirūpinimui dėl plastiko poveikio aplinkai, kai aktyviai skatinamas ekologiškumas ir tvarumas – kilo poreikis praktiškai atliepti šių dienų lūkesčius ir turėti savo rankomis pasiūtą ir dekoruotą originalų, kasdieniniame gyvenime naudojamą lengvai prižiūrimą medžiaginį aksesuarą, be kurio neapsieinama nė vienuose namuose. Iš didelio buityje naudojamų maišelių pasirinkimo tradicinio siuvinėjimo stovyklai pasirinkta duonai nešti, laikyti ar dovanoti skirta „terba“. Nes duona – svarbiausias maistas, lydintis žmogų nuo lopšio iki karsto, nes su duona vis dar tradiciškai sutinkame garbingą svečią, nes ne taip seniai šeimininkė savo duonos nešdavosi į svečius ir parsinešdavo kaimynės duonos, nes namuose likę vaikai buvo apdalijami duona – „kiškio pyragu“, nes elgetos duoną dėdavo į atskirą, duonai skirtą krepšį, nes net „Lietuvių k. žodyne“ yra Alantoje užrašytas posakis „Seniau valgydavo iš aruodo, o dabar iš terbos (juok. iš parduotuvės) Aln.“