Molėtų krašte vis sistemingiau puoselėjamas siuvinėjimas – senasis lietuvių nematerialaus kultūros paveldo amatas, kai kūrybos procese atrandamos siuvinėjimo paslaptys ir sukuriami unikalūs įvairios paskirties darbai.
Besibaigiant 2023 m. tradicinio siuvinėjimo stovyklai „Žaliasis laumžirgis“ nuspręsta, kad XXVI-oji stovykla bus skirta „terbai“ – maišeliui, krepšiui – siuvinys tapo aktualus išaugus susirūpinimui dėl plastiko poveikio aplinkai, kai aktyviai skatinamas ekologiškumas ir tvarumas – kilo poreikis praktiškai atliepti šių dienų lūkesčius ir turėti savo rankomis pasiūtą ir dekoruotą originalų, kasdieniniame gyvenime naudojamą lengvai prižiūrimą medžiaginį aksesuarą, be kurio neapsieinama nė vienuose namuose. Iš didelio buityje naudojamų maišelių pasirinkimo tradicinio siuvinėjimo stovyklai pasirinkta duonai nešti, laikyti ar dovanoti skirta „terba“. Nes duona – svarbiausias maistas, lydintis žmogų nuo lopšio iki karsto, nes su duona vis dar tradiciškai sutinkame garbingą svečią, nes ne taip seniai šeimininkė savo duonos nešdavosi į svečius ir parsinešdavo kaimynės duonos, nes namuose likę vaikai buvo apdalijami duona – „kiškio pyragu“, nes elgetos duoną dėdavo į atskirą, duonai skirtą krepšį, nes net „Lietuvių k. žodyne“ yra Alantoje užrašytas posakis „Seniau valgydavo iš aruodo, o dabar iš terbos (juok. iš parduotuvės) Aln.“
