Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto Reklamos ir komunikacijos katedros dėstytojų komanda pagal Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų asociacijos užsakymą 2024 metais atliko kiekybinį tyrimą „Lietuvos rinkos dalyvių požiūris į liaudies meną ir tautinio paveldo meistrų sukurtus produktus“, kurio tikslas buvo – ištirti rinkoje veikiančių kompanijų ir organizacijų požiūrį į liaudies meną ir tautinio paveldo meistrų dirbinius, įvertinant verslo dovanų pirkimo elgseną organizacijoje.
Gauti duomenys pareikalavo patikslinimo, todėl papildomai buvo organizuotas kokybinis tyrimas, kad ištirti suinteresuotų rinkos dalyvių (tautinio paveldo produktų meistrų, verslo dovanų verslo atstovų, valstybės ir asocijuotų institucijų atstovų) požiūrį į liaudies meną ir tautinio paveldo meistrų produktus, bendradarbiavimo galimybes. Diskusija vyko dvejose sutelktosiose grupėse.
Sutekltųjų grupių diskusijos metu iškilo nemažai problemų išėjusių už tyrimo problemų lauko: glaudesnio visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimo poreikis; kokybiškos informacijos, viešųjų pirkimų organizavimo trukumai; sistemingo valdžios dėmesio tautiniam paveldui nebūvimas. Visų tyrimo dalyvių nuomonė: atliktą darbą, išgrynintas problemas būtina viešinti, aptarti kartu su sprendimus priimančiais žmonėmis.
Š.m. kovo 6 dieną Vilniaus kolegijos atsinaujinusiuose rūmuose (Vilnius, Studentų g. 39A, Studijų ir mokslo išteklių centras) vyko vieša diskusija „Tautinio paveldo produktų kūrėjų spindesys ir skurdas“. Diskusijoje dalyvavo LR Seimo Kultūros komiteto, Lietuvos Etninės kultūros globos tarybos, LR Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos plėtros skyriaus, savivaldybių, verslo, tautodailės ir tautinio paveldo meistrų atstovai.
Preliminari diskusijos programa:
13:00 – 13:15 – trumpas tyrimų rezultatų pristatymas
13:15 – 14:15 – diskusija „Tautinio paveldo produktų kūrėjų spindesys ir skurdas“
14:15 – 14:30 – diskusijos apibendrinimas
Diskusijos moderatorės: Birutė Vaitėnienė (VIKO), Laimutė Fedosejeva (VIKO, VKTMKB).
Papildoma informacija:
L.Fedosejeva
+370 612 73309
Diskusijos „Tautinio paveldo produktų kūrėjų spindesys ir skurdas“ RAPORTAS
2025 kovo 6 dieną Vilniaus kolegijos Studijų ir mokslo išteklių centre vyko diskusija „Tautinio paveldo produktų kūrėjų spindesys ir skurdas“.
Diskusijoje dalyvavo:
Kęstutis Vilkauskas – LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas;
Ramutė Kraujalienė – Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos pirmininkė;
Daiva Beliavičienė – ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyrius, patarėja;
Eglė Neniškienė – ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė;
Valdas Labanauskas – LŽA Akreditavimo skyriaus vyr. specialistas;
Snaiguolė Bezarienė – LŽA Akreditavimo skyriaus vyr. specialistė;
Dominyka Semionovė – Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija vadovė;
Dr. Vytautas Tumėnas – Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas;
Rita Bartkevičienė – UAB “Multidora” direktorė;
Janina Norkuvienė – Vilniaus r. Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios vedėja;
Dr. Nijolė Zinkevičienė – VIKO direktorės pavaduotoja mokslui ir partnerystei;
Birutė Vaitėnienė – VIKO VVF lektorė;
Laimutė Fedosejeva – VIKO VVF dėstytoja praktikė, Tautinio paveldo produktų sertifikuota meistrė;
Egidijus Grigūnas – VIKO VVF lektorius.
Diskusijos dalyvius pasveikino Dr. Nijolė Zinkevičienė – Vilniaus kolegijos direktorės pavaduotoja mokslui ir partnerystei. Ji pristatė kolegiją, kaip Europos aukštųjų mokyklų konsorciumo HEROES (Higher Education Roaming Opportunities and Engagement for Society) narę, pabrėžė svarstomų klausimų svarbą ir Vilniaus kolegijos galimybes atliekant įvairius rinkos tyrimus.
Diskusijos dalyviams buvo pristatyti kiekybinio tyrimo „Lietuvos rinkos dalyvių požiūris į liaudies meną ir tautinio paveldo meistrų sukurtus produktus“ ir kokybinio suinteresuotų rinkos dalyvių tyrimo rezultatai. Tyrimo užsakovas - Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija
Tačiau, tyrimas dar nėra rezultatas, rezultatas – kas po to, kokias išvadas darome, kokių sprendimų imamės.
Po sutelktųjų grupių diskusijos (kokybinio tyrimo) dalyviai išsakė pageidavimą, kad įvardintas problemas reikia aptarti žmonių priimančių sprendimus lygyje, todėl šiandien ir esame susibūrę, nors reikia pasakyti, kad ne visi kviesti rado laiko dalyvauti ir arba visai ignoravo kvietimą (Vilniaus miesto savivaldybė), arba atsiuntė savo atstovus (Vilniaus r. savivaldybę diskusijoje atstovauja Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios vedėja). Esame labai dėkingi LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus, LŽA Akreditavimo skyriaus specialistams kurie labai geranoriškai įtraukė diskusiją į savo darbo planus.
Preliminarūs diskusijos klausimai:
• Dinamiškas verslo aplinkos pasikeitimas ir to įtaką rinkos dalyvių bendradarbiavimui.
• Kūrėjų darbų pristatymas viešojoje erdvėje.
• Tarpininkų poreikis.
• Valstybės institucijų įsitraukimas.
Pagrindinės diskusijos dalyvių įžvalgos ir įvardintos problemos:
Dinamiškas verslo aplinkos pasikeitimas ir to įtaką rinkos dalyvių bendradarbiavimui.
Šiuo metu Lietuvoje sertifikuota apie 900 meistrų, 3000produktų.
Vertės suvokimas/nesuvokimas (Rita Bartkevičienė apie tautinio paveldo produkto, kaip verslo dovanų pasiūlą: „Inovatyvumas, dabar jau tokia mada, tai užsakovas bijo rinktis paveldo produktą, nes nemodernu...“)
Viešųjų pirkimų problemos.
Pagrindinis reprezentacinių dovanų pirkėjai – ne verslas, valstybinės institucijos. O jų įsigijimai labai menki. Muziejai praktiškai neperka, Ramutės Kraujalienės žodžiais: „Esu labai turtinga moteris, nes turiu daug kūrėjų, vien mūsų asociacija padovanojo muziejams 175 paveikslus, neskaičiuojant kiek pavieniai meistrai patys dovanoja muziejams ir galerijoms...“
Kęstutis Vilkauskas pastebėjo, kad asociacijų balsas mažai girdimas, galimybės yra ir kalbėti reikia ne tik apie ministerijas ir žinybas, bet ar apie savivaldybes: „Visi kalbam apie kultūrinę tapatybę, didžiulis susidomėjimas užsienio lietuvių, jiems svarbu, o mums vietoje – ne...“
Reprezentacija – tai paklausa į išorę, o reikia kurti paklausą viduje... Suvokimas gimsta šeimoje, sudominti (ne priversti, o sudominti) mokyklose, perkeliant į mažesnius formatus.
Ugdyti ne vien vartotoją, ugdyti pilietį. Edukacijos: vienkartinis prisilietimas prie amato tai dar nėra sistema.. Tačiau turime ir puikių pavyzdžių – Trakų krašto amatų centre įvairių amatų užsiėmimuose dalyvauja per 500 moksleivių; Vilniaus rajono mokyklose Verbų pynimas įvestas į programas, intensyviai dirbama, kad pateikti UNESCO paraišką.
Kūrėjų darbų pristatymas viešojoje erdvėje.
Yra sukurtas interneto svetainė https://www.tautinispaveldas.lt/
Masinės komunikacijos priemonėse, ne tik komerciniuose, bet ir Nacionalinio transliuotojo eteryje trūksta laidų apie tautinį paveldą. Kodėl analogiškai Bankų solidarumo mokesčiui nepadaryti privalomo eterio kiekio – karo kontekste turinys apie liaudies meną, tautinį paveldą gali tapti pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo įrankiu. Kęstučio Vilkausko žodžiais: „Nelieka turinio – nelieka vidaus, nelieka vidaus – nelieka kas gina Tėvynę, nelieka kas gina Tėvynę – nelieka Tėvynės“
Valstybė turi formuoti požiūrį, bet turi būti ir masinės komunikacijos kanalų atsakomybė, aktyvesnė visuomenės, sudomintų grupių, asociacijų stebėsena ir aktyvumas.
Tarpininkų poreikis.
Savotiškas tarpininkas tarp meistro/menininko ir užsakovo yra pvz., reklamos, verslo dovanų agentūros. Joms ypatingai svarbus yra produkto tiražavimo aspektas. Kolaboravimas su dizaineriais, autorinės teisės. Viešųjų pirkimų problemos.
Ne kiekvienas amatininkas yra geras pardavėjas, tam yra amatų centrai. Bet ne visi centrai turi galimybę organizuoti pardavimus. Jie pagal įstatymą teikia viešąsias paslaugas ir negali gauti pelno.
Problema ir su vietos savivaldybių palaikymu. Dažnai centro veikla – pačių darbuotojų iniciatyva ir užsidegimas.
Geroji patirtis - Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos veikla.
Valstybės institucijų įsitraukimas.
Tautinio paveldo produktų, kaip reprezentacinių dovanų pirkimas turėtų būti apsvarstytas aukščiausiame lygmenyje Seime, ministerijose ir žinybose.
Rita Bartkevičienė: „Valstybė, ministerija nėra gyvas daiktas, pareigybės yra pareigybės, už viso to stovi žmogus. Ir jei jis neturi tikslinės intencijos domėtis, jei jam nėra įskiepyta kad viskas tai, kas susieja su lietuvybe, su tautiniu paveldu yra didžiausia vertybė, tai niekas ir nevyks...“ Visų sprendimų pagrindas – žmogus. Arba jis supranta tautinio paveldo produktų svarbą arba ne. Arba jis vertina tas tautines šaknis arba ne.
Savivaldybės gavo daug funkcijų, bet neturi pajėgumų, pvz. 30 proc. savivaldybių neturi tautinio paveldo specialistų. Su etnokultūros specialistais situacija dar liūdnesnė.
Daivos Beliavičienės pastebėjimu, nagrinėjant meistrų skundus dėl nesuteikiamų sąlygų pristatyti tautinio paveldo produktus nekartą kreiptasi per savivaldybių asociaciją ir į pačias savivaldybes, primenant, kas Tautinio paveldo įstatyme būtent savivaldybėms yra pavesta rūpintis tautiniu paveldu – dažna savivaldybė ignoruoja užklausas, o pvz., Klaipėdos savivaldybė išreiškė pasipiktinimą, kad ministerija kišasi į savivaldą...
Kitas tyrimas turėtų būti apie valstybės institucijų ir savivaldybių požiūrį į tautinio paveldo produktus, reprezentacinių dovanų vertės suvokimą ir pirkimus.
Gera patirtis: praeitą Seimo kadencija Lietuvos dailininkų sąjunga „pramušė“ įstatymą įteisinantį 1 proc. rekonstruojamų erdvių skyrimą menui (Kodėl to nepadarius ir su liaudies menu, tautinio paveldo produktais?) Tačiau neužtenka priimti įstatymus, trūksta stebėsenos.