Meniniai karpiniai Lietuvą pasiekė XVI a. Tai buvo mažo formato popieriaus lakšteliai po didikų antspaudais, papuošti vingria barokine linija, ovalo ar rombo kiaurymėmis. Karpiniai itin išpopuliarėjo XIX a. pradž., kai žmonės jais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus, karpytomis užuolaidėlėmis puošdavo langus, indaujas. Tačiau XX a. vid. karpiniai Lietuvoje neteko populiarumo, buvo ant išnykimo ribos.
Lietuvos liaudies buities muziejuje pristatyta uteniškio tautodailininko, policininko Albino Šileikos kūryba
2015-08-21 Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje, Ugniagesių stoginėje atidaryta tautodailininko iš Aukštaitijos Albino Šileikos medžio drožinių paroda. Apie pačią parodą papasakojo direktorė Violeta Reipaitė, ir kultūrinės veiklos vadybininkas Valentas Pilionis, kurie pasidžiaugė, kad šią unikalią, išskirtinę kūrybos parodą ir didelę sukauptą prieverpsčių-verpsčių kolekciją aplankys didelė dalis muziejaus svečių iš užsienio bei Lietuvos.
A. Šileika pristatydamas savo sukurtus drožinius papasakojo kaip kuriamos prieverpstės, ką reiškia ženklai prieverpstėse, jų paskirtis, atsakinėjo į klausimus. Parodos atidarymą pagyvino iš muzikos mokyklos atvykęs duetas, kurie savo muzika garsiną Lietuvą, ir dažnai laimi konkursus, koncertuodami Europoje.
Sveikiname popieriaus karpinių meistrę, tautodailininkę - meno kūrėją Odetą Tumėnaitę - Bražėnienę, jai 2014 gruodžio 18 dieną įteikta Lietuvos respublikos kultūros ministerijos premija ,,Už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus"
2020 m. rugpjūčio 29 d. Kryžių kalne buvo pašventinta tautodailininko Jono Bugailiškio skulptūra Šv. Rokas.
liga) kiekvieną dieną iš mūsų tarpo pasiglemžia savo aukas. Kiekvienas iš mūsų galime ja tapti. Lietuvoje nuo neatmenamų laikų ypatingiems istoriniams įvykiams, skausmingoms misijoms, ligų ir epidemijų įamžinimui buvo kuriami atminties ženklai.
Jei tikime, kad mintys materializuojasi tai užteks tik užrašą paskaityti „Apsaugok Lietuvą nuo COVID-19 epidemijos“ ir pagalvoti.
Skulptūra jau turės savą gyvenimą. Nuo minties užgimimo iki skulptūros palaiminimo sukosi ilgas laiko ratas, kurio kiekvienoje stotelėje telkėsi bendraminčiai. Kelias į pastovumą buvo ilgas, rankų buvo daug. Pradžia buvo miškas vėliau Galinių kaimo galinė sodyba, toliau kelias Vilniaus Raitininkų ir Jonažolių gatvėmis, bei pro Panevėžį į Šiaulių rajoną Jurgaičių piliakalnį vadinamą Kryžių kalnu. Dar senaties laikas sustiprėti, prisijaukinti aplinką.
AČIŪ visiems kūrusiems ir buvusiems kartu.
Finansiškai rėmė Lietuvos kultūros taryba. Tarybai rekomendavo ekspertai: nematomi, negirdimi, nežinomi...Jie ir lėmė palaiminimą, t. y vilties išsipildymo giliausią prasmę.
2020 metų rugpjūčio 1 d. 11 val. jaukioje Tūbinių bažnytėlėje (Šilalės raj.) susirinko didelis būrys Tūbinių ir Kiaukų bendruomenės narių. Į renginį buvo kviečiami visi, kas prisimena ar turėjo bent kokias sąsajas su Kiaukų pradine mokykla. Renginys skirtas išnykusios Kiaukų pradinės mokyklos prisiminimui ir jos vietos įamžinimui, atidengiant ir pašventinant paminklinius akmenis.