Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos ir Vilniaus krašto tautodailininkų - meno kūrėjų bendrijos nariai nuoširdžiai sveikina bendramintę,

Utenos krašto liaudies meno puoselėtoją ir tautodailininkų globėją Zitą Mackevičienę jubiliejaus ir garbingo LR Kultūros ministerijos aukščiausiojo apdovanojimo garbės ženklo

,,Nešk savo šviesą ir tikėk" įteikimo proga.

Linkime stiprybės, gražių darbų ir sumanymų ateityje. Mylime, apkabiname.

Dalia SAVICKAITĖ

     Vidurvasaris. Geri ūkininkai lanko laukus, pjauna pirmus rugių pėdus, tikrina jų brandą ir ruošiasi pasitikti naują derlių. Tokia diena kasmet būna ir kiekvieno žmogaus metuose, o vadinasi ji – gimtadienis. Tik žmogus kasmet nuima ne vienų konkrečių metų derlių, o visų prieš tai buvusių. Dosniai save dalinančiam žmogui kiekvieni pragyventi metai pripildo širdies aruodus dėmesio, atidos, pagarbos, artimųjų meilės, o iš praėjusių dienų tai grįžta lyg aidas ir atsimušdamas į talpias širdies aruodo sienas nugula ant jau surinktojo ankstesniais metais. Pagal nusistovėjusią tradiciją tas bendrystės turtas kas dešimtmetį kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam tampa diena – jubiliejine švente, kuomet norisi dalintis, norisi matyti visus, kurie padėjo tapti ir būti dosniam, kuriems norisi padėkoti ir atsiprašyti už gal ne laiku ir ne taip pasakytą žodį, už tai, kad paguosdami, pasmerkdami, pagirdami ir paskatindami gyvenimo kelyje sutiktieji sukūrė žmogų, kurio širdies aruodai kupini sukaupto bendrystės džiaugsmo derliaus. Tokia diena į Zitos Mackevičienės „ūkį“ atėjo jau šeštą kartą. Kad ji turtinga žmonėmis, kurie džiaugiasi matydami ją, kuriuos nori matyti ji, pačiam liepos vidury (liaudyje dar Prapjovomis vadinama diena) liudijo į šventinio sambūrio vietą vedantis kelias, kuriam viena po kitos riedančios mašinos net neleido atsidusti...