KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Gimiau 1937 m. Tauragėje inžinieriaus statybininko ir tekstilininkės šeimoje. Mama buvo baigusi privačią plataus profilio rankdarbių mokyklą, profesionaliai siuvo, siuvinėjo, nėrė vašeliu. Pirmuosius meninio siuvinėjimo įgūdžius gavau iš mamos, močiutės, kurios vakarais siuvinėdavo ir dainuodavo romansus ir liaudies dainas. 1951 m. baigiau 7 klases Kauno vidurinėje mokykloje ir įstojau į Kauno politechnikumą. 1956 m. buvau paskirta dirbti į Vilnių statybų technine prižiūrėtoja. Dirbdama 1960 m. įstojau į Kauno politechnikos instituto filialą Vilniuje. Baigiau 1966 m. ir įgijau inžinierės statybininkės specialybę. Dirbau projektavimo organizacijose, o į pensiją išėjau jau būdama Lietuvos Kurortų Valdymo Tarybos pirmininko pavaduotoja statybos reikalams. Nuo tada siuvu, siuvinėju, mezgu, neriu, komponuoju puokštes, dekoruoju skrynias, puošiu butelius, pinu juostas, marginu velykinius kiaušinius, fotografuoju, siuvu skiautinius, tapau ant šilko, kuriu rūbus ir aksesuarus „Avelono“ (tirpstančios plėvelės) technika, bandžiau rišti šiaudinius sodus.

1. Knyga „Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje XX d. 7 dešimtmetis – XXI a. pradžia“,  Monografija (R. Apanavičius, E Aleknaitė, Eglė Savickaitė-Kačerauskienė,  Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, Ingrida Šlepavičiūtė, Vytauto Didžiojo universitetas, „Versus aureus“ leidykla, 2015)
2. Lietuvos nacionalinis muziejus. 2015 m. birželio mėn.  parodos pristatymas  http://www.lnm.lt/parodos?task=view&id=761
3. LRT . Panorama 2015 m. birželio 23 d.  http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/P/1444/panorama (laikas 30 min. 00 sek.)

RŪTA FABIJONAVIČIENĖ gimė Panevėžyje. 1975  metais  baigė VVU Medicinos fakultetą, pasirinko psichiatrės specialybę ir dirba iki šiol. Tapo nuo 1987 m., o nuo 1994 m. lanko dailės studiją „Paletę“. Tuo metu vadovavo žinomas tapytojas Rimas Bičiūnas. Dabartinis vadovas grafikas Vladimiras Nesterenko. Nuo 1995 m. dalyvauja tautodailininkų sąjungos organizuojamose parodose. Surengė personalines tapybos darbų parodas Lietuvos televizijoje (1996 m.), Šlapelių muziejuje (1999), Žvėryno viešojoje bibliotekoje (2001), Pylimo galerijoje(2015), VGTU bibliotekoje (2016). Už dalyvavimą Lenkijos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasadoje parodoje „Vilnius ir jo spalvos“ (2016) apdovanota ambasadoriaus Šarūno Adomavičiaus padėka. 2016 m. Respublikinėje konkursinėje tautodailininkų nominacijoje „Aukso vainikas“ regioniniame ture pripažinta pirma vieta. 2016 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Mėgstamos temos – peizažas, natiurmortas, cirko-karnavalo temos. Technika – aliejinė tapyba.

     Nuo balandžio 6 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1), veikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Istorija ir dailininkas: Julija Daniliauskienė“. Gegužės 4 d. 16 val. įvyks parodos ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleisto katalogo-albumo „Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose“ pristatymas.

Julija Daniliauskienė (1926–2009) – tautodailininkė, tarptautinį pripažinimą pelniusi popieriaus karpinių meistrė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bičiulė. Su jos vardu siejamas primirštos, tačiau XIX a. – XX a. pradžioje lietuvių buityje itin pamėgtos kūrybos – karpinių – klestėjimo laikas. 2008 m. J. Daniliauskienė didžiąją kūrybinio palikimo dalį (1556 karpinius) padovanojo „Aušros“ muziejui. Jos kūrinių yra ir kituose Lietuvos ir užsienio muziejuose: Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Kelmės krašto muziejuje, Domodedovo istorijos ir meno muziejuje (Domodedovas, Rusija), Rusijos valstybiniame etnografijos muziejuje (Sankt Peterburgas, Rusija).